- švaityti
- 1 švaitýti, švaĩto, švaĩtė [K], NdŽ, FrnW žr. 1 švaistyti: 1. SD139, N, [K], Rtr, LVIV113, DŽ1, KŽ, K.Būg Kada jie ginklų pritrūksta …, tada kumščiais švaĩto BM105(Sb). Giedutis užkaista, švaito ilgąją pypkę į visas puses rš. Anys ne kalaviju, bet tiektai makštimis švaĩto DP90. | prk.: Ne tiektai evangelikai, bet ir evangeličkos … biblija švaĩto DP474. Dievo žodžiais šventais, išversčiai išguldytais, ne (lyg) kalaviju kokiu švaito SPII14. | refl. Rtr, Slm: Su skepeta švaĩtos gaspadinė – nė nepasmaišyk Ob. Karvės švaĩtos švaĩtos, tų uodų apgultos, su uodega, su galva Ps. ║ intr. N, [K], Rtr fechtuoti. | refl. Rtr, KŽ. 2. NdŽ, DŽ. 3. žr. 1 švaistyti 8: Merga šluodama tiesiog dulkes kelia ir švaito šiukšles į kampus rš. | prk.: Jų akys žiežirbas švaitė rš. 4. DŽ žr. 1 švaistyti 10: Švaĩto pinigus kaip amerikonas, grįžęs į Lietuvą Jnš. Gana ir tau, labai inpratai švaitýt pinigus Sdk. ║ refl. nesiskaityti su lėšomis, plačiai gyventi: Teip dabar nebesišvaitýsi, nebelaikysi gyvulių daug Skp. 5. tr. vėtyti: Ka vėjas yra, su šiūpele po tą klojimą i švaitýdavo [javus] Sk. 6. refl. NdŽ bastytis, slampinėti, dykinėti. 7. refl. bėgioti, suktis: Virtuvės tarnai švaĩtėsi, lakstė į visas puses NdŽ. 8. refl. savanaudiškai elgtis, savavaliauti: [Tironai] kaip ir šernai darže gerai priprovytame (švaitosi) MT216. \ švaityti; apsišvaityti; atšvaityti; nušvaityti; pašvaityti
Dictionary of the Lithuanian Language.